Visos knygutės skirtingos: vienos plonos ir juodai baltos, kitos storos, spalvotos, nutrintais puslapių krašteliais... Niekas nežinome kokie įrašai papildys tą mūsų knygelę.. Tačiau visos mamos svajoja, kad jų mažylio knygelė bus ir stora ir su nuostabiausiais paveikslėliais...
Teko malonumas fotografuoti Matuką.
Nuostabiai graži ir šilta šeima. Nesuprantu ar čia aš kažkokią ypatingą trauką turiu tokioms šeimoms ar kas yra, bet tokie mieli žmonės mane studijoje lanko... Šį kartą labai įstrigo mamos grožis- juodos akys, ilgi juodi plaukai... Bet dar labiau už visa tai įstrigo tėtis ir jo globos jausmas.
Mama rūpinosi vaikiuku, kad viskas vyktų sklandžiai ir gautume gražų rezultatą, o tėtis 'tvarkė' visus techninius dalykus: kalbino mažylį, nurinkdavo nereikalingus daiktus, vėliau Matuką migdė, po to pabudusį juokino... Iš šalies žiūrint, regis, galėtum pasemti to saugumo jausmo delnais.. Atrodo, tėtis apglėbęs rankomis laiko abu savo mylimus žmones. Tas saugumo jausmas toks svarbus ir mamai ir mažyliui.. Ir taip gera matyti, kad štai, graži šeima, kad tėtis toks globėjiškas ir rūpestingas.. Toks jausmas, jei lauke imtų lyti plytomis, tas tėtis iš kažkur ištrauktų didžiulį skėtį ir juo savo šeimą apsaugotų.. Esu tikra, jis tokį skėtį turi.
Ne visos šeimos išgyvena saugumo jausmą, ne visos moterys jaučiasi kaip už tvirtos sienos su savo mažyliais, ne visi vaikučiai turi stiprų tėtį, pasiruošusį visada padėti, apsaugoti, globoti... Tokiems vaikams paprasčiau žengti į pasaulį, nes juos visada lydi dvi serginčios akys...
Drąsių vaikų knygutės tikrai būna kupinos spalvų ir atradimų..
Pranešimai
0 comments:
Rašyti komentarą