Jaukaus sekmadienio..





Kalėdoms artėjant..♥




Spalio kasdienybė




Švelni rudens tapyba..




..kai namai kvepia obuolių pyragu



Rudenėja..



Mažos berniukų pėdutės- mamų bučiniams..



Cmon monde "Trois P'tites Poules"




Mažos rūžavos kojytės- tėčiams nubučiuoti



La D Da Love spoken here




Ar ir jums taip būna?


Ar esate nubudę nakty nuo aiškaus žinojimo? Tarsi būtų kokia mūza priklupusi prie šilto miego guolio ir švelniai pabučiavusi į plaukus.. Nusėdama visas mintis ir kūną iki pirštų galiukų keistu aiškumu.. Man taip nutiko. Labai kuklu apie tai kalbėti, tarytum nori pasinert į melsvą jūros vandenį, bet lyg truputį šalta, lyg nedrąsu...O jūra kviečia taip, kad negali jai pasakyti "ne"..Ar būna jums taip?

Mano istoriją jau visi žino. Kaip ir tai, kad turiu du padaužas sūnus, vyrą, kuris atlaiko mano nuotaikų svyravimus, katę, kurią apsivijusi aplink kaklą fotografuojuosi nuoga ir gražius namus, kuriuos kuriu kaskart vis iš naujo, vis tobulinu, vis gražinu.. Mano vyras stebisi ir, kartais nedrąsiai žengia pro duris grįžęs iš darbo, nes nežinia, ką aš būsiu sugalvojusi nuveikt namie kol buvau viena.. :)
Esu naminė nuo pat prigimimo.. Namai man yra tokia svarbi vieta, kur gyvena mano brangiausi pasaulyje žmonės, kur yra jauku ir visada šilta, kur aš galiu pasislėpti nuo pasaulio ir išgerti daug vyno, verkti, rašyti, mylėti, kurti, kepti imbierinius sausainius ir projektuoti savo ateitį.. Negali namai būti negražūs, negali būti nejauku juose.. Negali būti arbatos puodukas negražus, negali būt lovatiesė ne tobulai užklostyta, privalo būti gėlės, knygos, minkštutis chalatas, saldainiausia saldaininė... Niekada nesuprasiu, kaip mano vyras gali atsigerti vandens tiesiog iš kavos puodelio, jei nėra stiklinės šalia..?! Jau geriau tada visai negert... :) Pusė, kokia pusė, visas to vandens tyras skonis dingsta. Nes vanduo grynas turi būti švarutėlėje gražioje stiklinėje.. Kaip ir arbata suskamba visomis savo skonių natomis kai ją geri iš mylimiausio puodelio..

Turėjau aš darbą. Ir, velnias, vadovą turėjau nuostabiai gerą, kažkaip man su jais sekasi gyvenime.. Tačiau iš darbo išėjau. Savo noru.. Ir keistai į mane buvę bendradarbiai žiūrėjo, kai bandžiau sakyti, jog išeinu, nes mūza taip man liepė.. Aiškinau, kad svajonę vysiu, kad tiksliai žinau kurlink yra mano kelio kryptis.. Nežinau ar kas suprato, ar kas patikėjo.. Bet negaliu elgtis kitaip, juk ta svajonė visad buvo su manim, tik labai giliai paslėpta.. mažutė parduotuvėlė, jauki kaip kišenė, pilna visokių grožybių namams..
Štai ir pasakiau apie ką svajojau nuo pat paauglystės :) Et, nesu prietaringa. Ir matyt yra tas laikas, kai dabar arba niekados, turiu pabandyti savo svajonę prisivyt ir sugriebti už rankos. O mano mūza tą naktį man pasakė, kad "Indre, nebijok daryti, antraip niekada nesužinosi kaip būtų buvę, tik dairysies per petį ir svarstysi, kodėl tada pabūgai ir neišdrysai.." Ir tikrai žinau, kad tos abejonės mane draskys be jokio pasigailėjimo..
Žinau, mano mūza teisi. Todėl, mielieji, o turbūt labiau mielosios, aš turiu jums žinutę, kad neilgtrukus, vienoje geroje vietoje atsidarys jauki ir nedidelė parduotuvė, kurioje rasite nuostabiausių (prisiekiu) puodelių, vertų, kad juos kassrytą glostytumėte savo delnuose.. Kur rasite lėkštučių, iš kurių valgant nuodėmingą desertą, visos dietos slėpsis kažkur labai toli... O ką jau kalbėti apie prancūziškus dubenėlius ir juose tarpstančius rausvažandžius rudeninius obuolius, pavasarines salotas, vyno raudonumo vyšnias...
Lovatiesės.. Turiu silpnybę gražioms ir kokybiškoms lovatiesėms, nekalbu jau apie skiautinių pledus, tikrus, susiūtus iš mažulyčių gabalėlių... Žodžiu, ateisit, galėsim glostyt kartu tuos tobuliausius audinius.. Kaip ir virtuvinius rankšluostėlius, prijuostes, staltieses.. Labai tikiuosi, kad turėsiu "kietą" kavos virimo aparatą, nes norėsiu visas jus pavaišinti Latte kava iš specialaus Latte puodelio, puošto mažomis gėlytėmis..

Per visą fotografavimo laiką, aš pažinau labai daug nuostabių šeimų. Lankiausi tokiuose gražiuose namuose, kad stengdavausi įkvėpti to namų grožio, stiliaus, kokybės, kūrybiškumo.. Tai labai įdomi ir intymi patirtis patekti į kažkieno uždarą pasaulį. Iš esančių daiktų ir detalių galima tarsi mozaiką susikurti visą ten gyvenančios šeimos paveikslą.. Kas tie žmonės, kuo jie domisi, koks jų laisvalaikis, mėgstamiausios spalvos, rašytojai, prekių ženklai.. Labiausiai džiugina, kai patenku į namus, turinčius kažką išskirtinio ir savito... Kai akivaizdžiai žmonės myli ir brangina savo aplinką, kai nori susikurti savo unikalius namus, su charakteriu, ypatingais daiktais...
Vis labiau pastebiu, kad žmonės ima pavargti nuo to besaikio pigaus šlamšto pirkimo.. Ateini į prekybcentrį, akys raibsta, lyg visko norisi, bet prieini, paimi į rankas, paglostai ir... nedžiugina, tuščia kažkaip, nėra to keisto jausmo, kai liečiant skamba pirštų galiukai..
Aš labai mėgstu stebėti žmones ir galiu drąsiai pasakyti, kad pamažu nyksta noras turėti visko daug.. Kad gero skonio ženklas tampa turėti vieną, bet kokybišką, autentišką daiktą.. Žmonės ima kreipti vis daugiau dėmesio autoriui, gamintojo istorijai..Ir tas mane taip džiugina. Tai kažkaip nedrąsiai skatina patikėti mano mūzos išsakyta užduotim, kad dabar, ne kažkada ir reikia vytis savo svajonę.. todėl, neilgai trukus, atnešiu aš naują žinutę jums.. Nors nebuvo paprasta nuspręsti, ilgai galvota, ilgai svarstyta, nerimauta, nemiegota daug naktų, net balsu su savim kalbėjau.. ir nesėkmių šiokių tokių būta ir ašarų.. Bet, kaip bebūtų keista, viskas susidėliojo taip palankiai, tarsi ženklas koks.. Atvedė į mano gyvenimą tokių grynuolių žmonių, norinčių nuoširdžiai padėti, patariančių man, besimokančiai žengti pirmus žingsnius.. Regis visai nepažįstami, galėtų sau kiūtoti savo pasauliuose.. o va jie stengiasi, domisi, sako, rodo, globoja.. Nežinau net kaip atsidėkoti reiks.. Ir vis keista, o gal tikrai pavyks?
Ateinu su besąlygišku tikėjimu, kad tai, kas bus toje parduotuvėje yra tikrai gražūs, estetiški, kokybiški daiktai, nereikšmingus mūsų kasdienos vyksmus padarysiantys mažyte švente..

...♥

Mes visi gimstame ir mirštame vieni... Ir tik laimingos moterys tuos stebuklingus devynis mėnesius būna gyvenime ne vienos.. Tikrąja to žodžio prasme.





Myliu vasarą..




Kasdienybės skambesiai




kai jūros taip ilgu..




Friends forever.




Vasaros dovanos..



Pirmadienis ritasi į antrą pusę..




Savaitgalis kvepia pievų medumi...




Vasara...




Vasara kaime..





Saldaus sekmadienio...




kai skalbiniai kvepia gėlėmis..♥




Tingus šeštadienis




Primitive Hare 'Three to stich'



..laimingi kartu..



Švelnus pūkeli...




Kai laukti vasaros- taip ypatinga...♥









...o mano trečiadienis- kvepia pakalnutėm :)



Pieniškai alyvinis pirmadienis..



Penktadienis, kaip savaitės desertas




Aš esu vagis.



Matyt tam tikrais gyvenimo etapais, ateina laikas, kai turi išpažinti nuodėmes ir pabandyti pasitaisyt. Nesu aš religinga, mano dievas -ne vienas iš apaštalų, bet motulė gamta. Tačiau tikiu, kad gyvenime niekas nevyksta be reikalo, kad kiekvienas nutikimas yra tik sutapusių daugybės aplinkybių rezultatas.. Ir tikriausiai šitas mano įrašas gimė iš kažkokių priežasčių.

Labai mėgstu siuvinėti, tiesiog nuostabiausia meditacijos forma, unikali galimybė pabūti mintimis su savim, pasitarti su manyje gyvenančiomis keistomis būtybėmis, kurios mane guodžia, moko, priekaištauja man, pyksta ir palaiko visame kame.. Pamenu, kai tik pradėjau savo siuvinėjimo kelionę, viena draugė mane pamokė, ant kokio teisingo lino reikia siuvinėti, kokiais siūlais, kurgi jų įsigyti... Ilgai ir kruopščiai rinkausi schemas kūrėjų e-parduotuvėlėse... Viena schema 10, kita 15, trečia ir visus 30 eurų kainuoja... Nebėda, kaina nesvarbu, svarbiausia išsirinkt.. Ir kai atrasdavau ką noriu siuvinėt, susirasdavau internete vagių, kurie tas schemas platindavo vieni per kitus ir pasivogdavau... Va išsiuvi.. ir taip gražu, koks skirtumas kaip tą schemą gavau... Būtinai pasigirdavau savo internetiniams draugams apie naują meno "kūrinį"... Dieve, kaip apgailėtina.
Ir.. kaip jau sakiau, tik atsitiktinumų dėka... Vieną dieną, ta pati mano draugė sako "Indre, TU žlugdai tuos kūrėjus, kurie piešia naujas ir naujas siuvinėjimo schemas.. Tai yra jų verslo dalis, kurią tikrai paprasta pavogti, tačiau to daryti negalima... Nevok, geriau išsiuvinėk vieną nusipirktą schemą, o ne tris pavogtas... Pasididžiavimas savo siuviniu bus pats didžiausias"... Ir ta draugė dar visa tai pasakė akivaizdoj kelių kitų mūsų bendrų draugių.. Man nebuvo gėda dėl to. Man tada prasivėrė žemė ir mane prarijo su visais mano vogtais siuviniais. Ir nutiko tokia eureka, iš kažkur gimė toks aiškus žinojimas ir supratimas ką aš dariau blogai.. Kad tikrai, žmonės juk kuria tas schemas, piešia jas, įdėdami savo idėjas ir energiją, skirdami daug laiko tam, kad kažkas, kam tai pasirodys gražu, norės įsigyti nupieštą schemutę ir ją išsiuvinėt.... Tai kūryba, o aš ją ėmiau ir pavogiau... Prikaliau save prie kryžiaus su daug daug vinių. Ir daugiau niekada to nedarau, jei tik turiu galimybę to nedaryti..
Taip, taip... filmai, muzika...Jau seniai su vyru kalbėjom, kad vistiek kažkada anksčiau ar vėliau kažkas užrauks tą piratavimą.. ir sukurs kažkokius nuomos punktus, gal internete, e-debesyse ar dar kažkame, nežinau, bet tikiu, kad galų gale, gyvenimas ir aplinkybės bus palankios kūrėjams...
Dar yra tokia nuostabi krautuvė, nuostabių indų, "Italla" jie vadinasi, galit pagooglint.. Jie prekiauja labai gražiomis saldaininėmis.... Kaina, žinoma nėra pati mažiausia... Bet, vėl nuostabumas, radau tokią pat vos už 15 litų viename mūsų didžiūjų prekybos centrų...Žinoma, kopija, bet kam tai rūpi, jei ji atrodo lygiai kaip iš "Italla" salono...
Tą saldaininę tebeturiu namie, kaip mano gėdos įrodymą. Nedžiugina ji manęs, bet yra labai gera pamoka, apie tai, kad paniekinau kūrybą ir žmogų, kuris tai sukūrė.. Ir viešai prisipažįstu jų pardavėjams, kad pirkau kopiją, bet tuo nesididžiuoju, tegu jie priima mano nuoširdų atsiprašymą ir pažadą taip nebesielgt.
Pamenu, kaip atsirado nusmukusiu klynu kelnių ir visokių neutralių spalvų vaikiškų drabužėlių mada... Kokia dar mada, ją tiesiog sukūrė vos viena mergina, surizikavusi kurti rūbus vaikams...Mūsuose tuo metu vis dar valdė Hello Kitty, rožiniai-žydri, salotiniai-raudoni skudurai su mikimauzais, mašinytėm ir kitu šūdu. O čia ėmė, atėjo kažkokia naujokė ir ant pilkos vaikiškos maikės parašė "Simple is beautiful"... Koks akiplėšiškumas vidury baltos dienos!!!
Po šiai dienai prisimenu savo mamos komentarą.. "Indre, vaikiški rūbai turi būti spalvoti ir ryškūs, negalima vaiko rengti pilkomis spalvomis...". NEGALIMA :)
Ir dar labai gerai prismenu, kaip pradėjo visi kopijuot tuos rūbus...kas tik netingi: ir nauji sukurti siuvėjų vardai ir mamos "auksarankės" visos dabar siuva ala kelnes nusmukusiu klynu, kombinezonus, kapišonus ir viską neutralių spalvų...
Kažkada nupirkau vaikui vienų iš kopijuotojų-pardavėjų kelis rūbelius.. Aprengiau, nugi gražiai atrodo, bet kažkas netaip.. Va neseniai atradau keletą tų drabužių vaikų spintoje, taip visiškai nesunešiotų.. Ir toks keistas jausmas apėmė, man gėda, kad iš vis juos pirkau.. Prieš tą, kuri buvo pirmoji ir viską sukūrė iš savęs, ne nukopijavo, bet sukūrė pati. Ir savo vaikų negaliu rengti kopijomis, juk aš- mama, ir noriu įskiepyti savo vaikams tinkamas vertybes, pagarbą kūrybai ir kopijų niekinimą...
Apie tai, kiek kopijavau fotografiją, nėra net ko kalbėt... Po šiai dienai, mano mėgstamus autorius kopijuoja vis nauji ir nauji atsiradę fotografijos naujokai... Ir kame įdomumas- kad nė vienas neperspjovė autorių. Nei aš, nei kas nors kitas. Ir tikiuosi, taip nenutiks. Nuoširdžiai.
Šlykštu man dėl to, kad aš taip elgiausi, kad kiti taip elgiasi... Aš esu už kūrėjus ir kūrybą. Aš esu už tai, kad žmonės nebijotų įgyvendinti savo idėjų. Už tai, kad jų nevalgytų gyvų visi prakeikti kopijuotojai.
Taip, konkurencija yra sveikas ir reikalingas dalykas, tačiau jokiu būdu ne plagijavimas ir ne idėjų vagimas. Niekinu visus kurie prie to prisideda.
Gyvenime niekas nevyksta be reikalo. Mūsų, lietuvių yra labai mažai. Ir mes esame labai vieninga ir nuoširdi tauta. Aš tikiu, kad mes esame sąmoningi, kartais suklystantys, bet labai palaikantys vieni kitus...

Kas yra tobula? Tai, kas kuklu ir paprasta...




Kai visi kalba tik apie sakuras...



Būti mama ♥













Jaukus šeštadienis, kai dviese....♥



Labai mažylis ♥



Taikus sekmadienis.




Miss Tigri (Tralala)





Linksmų Velykų!