Laimingi kartu...

 
... Ilma ir Andrius..
Fotofilmuką rasite paspaudę čia.

♥ 

 



Saulė




Laimingi vasaros vaikai..




Kai niekas nebeskambina...

Mėgstu stebėti senus žmones.. Ypač senas močiutėles.. Ir kasskart jas matant man kyla klausimas: kur riba? Kada atėjo tas momentas, kai ji nustojo pešiotis antakius, lakuoti nagus ir pradėjo ryšėti skarelę? Kada buvo peržengta riba ir moteris tapo močiute.. Gal kai jai vaikai padovanojo anūkus? Teoriškai taip, bet juk mano mama netapo senutėle vos man gimė sūnus. O kada taps tokia? Kada ji ims rymoti prie lango ir laukti atvažiuojančių vaikų ir anūkų? Kada žiūrės "Panoramą" ar kantriai budės prie vis labiau nutylančio telefono? Vartys seno albumo lapus ir prisimins nebe bėgantį, bet prabėgusį gyvenimą? Skęs prisiminimuose ir nebekurs ateities planų...
Kaip miela aplankyti savo močiutę. Kokia šiluma užplūsta, kai ji iš seno "bufetėlio" traukia dar sovietinius laikus menančius mėtinius saldainius.. Susicukravusius, bet tvarkingai sudėtus į seną saldaininę.. Kaip drebančiomis rankomis paima mano kūdikį ir sako, kad jis labai sunkus.. Kad jos vaikai tokie sunkūs nebuvo...
Gera turėti močiutę. Seną, bet tokią kasskart laukiančią ir pasiilgusią. Kai mūsų apsilankymas ir trobon atvežtas chaosas su visais vaikais ją maloniai nuvargina.. Kaip mums išvažiavus ji dar savaitę ar ilgiau gyvena ta diena, kuomet visi po ilgo laiko sugužėjom į jos ankštą svetainę..Iš naujo išgyvena susitikimo džiaugsmą ir atsisveikinimo graudulį.
Kažkada jos namų svetainė man buvo ištisi rūmai, kur statydavau palapines ir rikiuodavau savo lėles prie stalelio pietums ar migdydavau jas vežimuose.. O dabar taip susitraukė močiutės namai..Ir pati močiutė buvo tokia stipri ir didelė- kilnodavo mane ant rankų, o va, beliko tokia miniatiūrinė, bet vis tokia pat sava..
Įdomu stebėti kaip žmogus keičiasi. Ir graži man ta senatvė. Gal kiek baugoka, bet visgi graži. Ypač, kai močiutė ima pasakoti apie savo jaunystę, apie pažintį su seneliu prieš daugelį metų.. Kaip nušvinta akys, prisimenant senus pasimatymus.. Visada jos apie tai klausiu, visas istorijas mintinai žinau.. Ir visada močiutę palieku skęsti tuose prisiminimuose kai išvažiuojam prisižadėję neužilgo aplankyti ir vėl...