Kai laukti vasaros- taip ypatinga...♥









...o mano trečiadienis- kvepia pakalnutėm :)



Pieniškai alyvinis pirmadienis..



Penktadienis, kaip savaitės desertas




Aš esu vagis.



Matyt tam tikrais gyvenimo etapais, ateina laikas, kai turi išpažinti nuodėmes ir pabandyti pasitaisyt. Nesu aš religinga, mano dievas -ne vienas iš apaštalų, bet motulė gamta. Tačiau tikiu, kad gyvenime niekas nevyksta be reikalo, kad kiekvienas nutikimas yra tik sutapusių daugybės aplinkybių rezultatas.. Ir tikriausiai šitas mano įrašas gimė iš kažkokių priežasčių.

Labai mėgstu siuvinėti, tiesiog nuostabiausia meditacijos forma, unikali galimybė pabūti mintimis su savim, pasitarti su manyje gyvenančiomis keistomis būtybėmis, kurios mane guodžia, moko, priekaištauja man, pyksta ir palaiko visame kame.. Pamenu, kai tik pradėjau savo siuvinėjimo kelionę, viena draugė mane pamokė, ant kokio teisingo lino reikia siuvinėti, kokiais siūlais, kurgi jų įsigyti... Ilgai ir kruopščiai rinkausi schemas kūrėjų e-parduotuvėlėse... Viena schema 10, kita 15, trečia ir visus 30 eurų kainuoja... Nebėda, kaina nesvarbu, svarbiausia išsirinkt.. Ir kai atrasdavau ką noriu siuvinėt, susirasdavau internete vagių, kurie tas schemas platindavo vieni per kitus ir pasivogdavau... Va išsiuvi.. ir taip gražu, koks skirtumas kaip tą schemą gavau... Būtinai pasigirdavau savo internetiniams draugams apie naują meno "kūrinį"... Dieve, kaip apgailėtina.
Ir.. kaip jau sakiau, tik atsitiktinumų dėka... Vieną dieną, ta pati mano draugė sako "Indre, TU žlugdai tuos kūrėjus, kurie piešia naujas ir naujas siuvinėjimo schemas.. Tai yra jų verslo dalis, kurią tikrai paprasta pavogti, tačiau to daryti negalima... Nevok, geriau išsiuvinėk vieną nusipirktą schemą, o ne tris pavogtas... Pasididžiavimas savo siuviniu bus pats didžiausias"... Ir ta draugė dar visa tai pasakė akivaizdoj kelių kitų mūsų bendrų draugių.. Man nebuvo gėda dėl to. Man tada prasivėrė žemė ir mane prarijo su visais mano vogtais siuviniais. Ir nutiko tokia eureka, iš kažkur gimė toks aiškus žinojimas ir supratimas ką aš dariau blogai.. Kad tikrai, žmonės juk kuria tas schemas, piešia jas, įdėdami savo idėjas ir energiją, skirdami daug laiko tam, kad kažkas, kam tai pasirodys gražu, norės įsigyti nupieštą schemutę ir ją išsiuvinėt.... Tai kūryba, o aš ją ėmiau ir pavogiau... Prikaliau save prie kryžiaus su daug daug vinių. Ir daugiau niekada to nedarau, jei tik turiu galimybę to nedaryti..
Taip, taip... filmai, muzika...Jau seniai su vyru kalbėjom, kad vistiek kažkada anksčiau ar vėliau kažkas užrauks tą piratavimą.. ir sukurs kažkokius nuomos punktus, gal internete, e-debesyse ar dar kažkame, nežinau, bet tikiu, kad galų gale, gyvenimas ir aplinkybės bus palankios kūrėjams...
Dar yra tokia nuostabi krautuvė, nuostabių indų, "Italla" jie vadinasi, galit pagooglint.. Jie prekiauja labai gražiomis saldaininėmis.... Kaina, žinoma nėra pati mažiausia... Bet, vėl nuostabumas, radau tokią pat vos už 15 litų viename mūsų didžiūjų prekybos centrų...Žinoma, kopija, bet kam tai rūpi, jei ji atrodo lygiai kaip iš "Italla" salono...
Tą saldaininę tebeturiu namie, kaip mano gėdos įrodymą. Nedžiugina ji manęs, bet yra labai gera pamoka, apie tai, kad paniekinau kūrybą ir žmogų, kuris tai sukūrė.. Ir viešai prisipažįstu jų pardavėjams, kad pirkau kopiją, bet tuo nesididžiuoju, tegu jie priima mano nuoširdų atsiprašymą ir pažadą taip nebesielgt.
Pamenu, kaip atsirado nusmukusiu klynu kelnių ir visokių neutralių spalvų vaikiškų drabužėlių mada... Kokia dar mada, ją tiesiog sukūrė vos viena mergina, surizikavusi kurti rūbus vaikams...Mūsuose tuo metu vis dar valdė Hello Kitty, rožiniai-žydri, salotiniai-raudoni skudurai su mikimauzais, mašinytėm ir kitu šūdu. O čia ėmė, atėjo kažkokia naujokė ir ant pilkos vaikiškos maikės parašė "Simple is beautiful"... Koks akiplėšiškumas vidury baltos dienos!!!
Po šiai dienai prisimenu savo mamos komentarą.. "Indre, vaikiški rūbai turi būti spalvoti ir ryškūs, negalima vaiko rengti pilkomis spalvomis...". NEGALIMA :)
Ir dar labai gerai prismenu, kaip pradėjo visi kopijuot tuos rūbus...kas tik netingi: ir nauji sukurti siuvėjų vardai ir mamos "auksarankės" visos dabar siuva ala kelnes nusmukusiu klynu, kombinezonus, kapišonus ir viską neutralių spalvų...
Kažkada nupirkau vaikui vienų iš kopijuotojų-pardavėjų kelis rūbelius.. Aprengiau, nugi gražiai atrodo, bet kažkas netaip.. Va neseniai atradau keletą tų drabužių vaikų spintoje, taip visiškai nesunešiotų.. Ir toks keistas jausmas apėmė, man gėda, kad iš vis juos pirkau.. Prieš tą, kuri buvo pirmoji ir viską sukūrė iš savęs, ne nukopijavo, bet sukūrė pati. Ir savo vaikų negaliu rengti kopijomis, juk aš- mama, ir noriu įskiepyti savo vaikams tinkamas vertybes, pagarbą kūrybai ir kopijų niekinimą...
Apie tai, kiek kopijavau fotografiją, nėra net ko kalbėt... Po šiai dienai, mano mėgstamus autorius kopijuoja vis nauji ir nauji atsiradę fotografijos naujokai... Ir kame įdomumas- kad nė vienas neperspjovė autorių. Nei aš, nei kas nors kitas. Ir tikiuosi, taip nenutiks. Nuoširdžiai.
Šlykštu man dėl to, kad aš taip elgiausi, kad kiti taip elgiasi... Aš esu už kūrėjus ir kūrybą. Aš esu už tai, kad žmonės nebijotų įgyvendinti savo idėjų. Už tai, kad jų nevalgytų gyvų visi prakeikti kopijuotojai.
Taip, konkurencija yra sveikas ir reikalingas dalykas, tačiau jokiu būdu ne plagijavimas ir ne idėjų vagimas. Niekinu visus kurie prie to prisideda.
Gyvenime niekas nevyksta be reikalo. Mūsų, lietuvių yra labai mažai. Ir mes esame labai vieninga ir nuoširdi tauta. Aš tikiu, kad mes esame sąmoningi, kartais suklystantys, bet labai palaikantys vieni kitus...

Kas yra tobula? Tai, kas kuklu ir paprasta...




Kai visi kalba tik apie sakuras...



Būti mama ♥