O gyvenimo ratas sukasi toliau...

Ši diena buvo visiškai tokia pati kaip ir visos kitos mūsų dienos... Vis ta pati kasdienė rutina..
Pradėjome su mažuoju lankyti masažus. Jam labai patinka. Ne tiek masažai, kiek mankšta. Krykščia vaikas patenkintas, čiulba kaip paukščiukas.. Man net pavydu, kad jam taip vienodai švyturiuoja kas su juo užsiima, mama ar svetima teta... Jis vistiek laimingas, jam gera, kai kažkas su juo bendrauja, kai jį pašnekina.. Į šypseną, jis atsako savo juoku.. Toks mažiukas žmogutis, o taip jam reikia dėmesio, globos.. Taip reikia jam bendravimo.. Užtenka jį pakalbinti kai esu suirzusi ar liūdna, tuoj jis antakiukus suraukia ir žiūri man į akis savo tiriančiu žvilgsniu: "Kas netaip? Kas pasikeitė?"...
Po masažų mažasis pilietis visuomet pasijaučia nuveikęs didelį darbą, tad mielai nusnūsta valandėlei lauke, terasoj, vežime..

Tik staiga..- skambutis. Draugė. Kaimynė. Klausia ar turiu tam tikrų daikčiukų.. Mane it vanduo perlieja: -Jau? 
- Panašu, kad taip, - ji atsako...
- Ateik, turiu. 

Ir ji ateina. Graži kaip niekada. Su tobulu apskritu pilvuku.
Jau. Į pasaulį beldžiasi dar vienas žmogus.

Persimetam keliais sakiniais kas ir kaip.. Trumpam ji užsimerkia,- pamažu pradeda skaudėt.. Paraginu, kad nedelstų, padrąsinu ir palinkiu lengvo susitikimo...Primygtinai paprašau, kad parašytų bent SMS kai tik turės žinių. Paros laikas nesvarbu. Išgaunu nedrąsų pažadą..
Ji išeina. Pasitikt savo stebuklo.. Palikusi mane vėl su krūva nenusakomų jausmų. Vėl prie stalo šalia prisėda visai netolimi prisiminimai apie mano pačios mažylių atėjimą... Svaigstu, galvoju, plaukiu prisiminimais..

Staiga terasoj pabunda mažylis ir pažadina mane iš nuostabios minčių kelionės..

Šiuo metu, kai rašau, tuoj įvyks stebuklas. Laukiu žinių. Antras stebuklas per dvi dienas...
Kažkokia stebuklinga savaite, dievaži.


Smalsu kas gimė? Kad negaišt laiko tikrinant šį blogą, jau galite užsiprenumeruot naujienas, paspaudę prenumeratos mygtuką dešinėje BLOG'o pusėje. Pažadu, informuosiu :)

0 comments:

Rašyti komentarą