Mažytė paslaptis...

Fotografuotis- tai nėra fotografuotis, kad gauti gražias nuotraukas. Tuo įsitikinau po šios fotosesijos.
Tai mano visiškai pirma tokia patirtis, nes tokiam "amplua" moters portreto dar nesu fotografavusi... Abejojau ar noriu, ar galiu, ar apsiimti.. Bet galiausiai ryžausi pabandyti, kodėl ne? Viską suderinom, sutarėm, aptarėm detales, aprangą, vietą, laiką, šviesą... Pradžioj abi bijojom, vėliau vaikiau Jurgą po viešbučio aukštus ohhoho kokiais drabužėliais apsirengusią... Žodžiu, man buvo nerealiai smagu. Tiesiog labai smagu. Patirtis nepakartojama, įspūdis- pasakiškas. Matyt toks pakylėjimas mane apėmęs, nes pirma patirtis ir ji pavyko.. Džiaugiuosi nuotraukomis kokios išėjo. Modelis buvo puikus,  nuostabaus kūno, paklusnus.. Viską darėm abi su užsidegimu- ir aprangą derinom, ir vietą, ir visas moteriškas smulkmenėles.. Tokia mažytė mūsų paslaptis buvo. Ir rezultatu abi per Facebook'ą džiaugėmės.. Noriu dar. Daug tokių modelių, daug tokios patirties.
Ir..... dalykas, kuris man labiausiai įstrigo.. Jurga šią fotosesiją darė su idėja, kad padovanos gražų portretą savo mylimąjam.. Slėpė nuo jo kur važiuoja, kai paliko jį vieną su kūdikiu namie.. Ir galų gale, po visko, visgi ji man pasakė įdomų dalyką: "žinai, Indre, tos fotosesijos reikėjo ir man. Tai kaip terapija buvo.. Tas jauduliukas ruošiantis, tas slapukavimas, makijažas, nėrinukai, raukinukai, taurė raudono vyno, nedrąsumas pradėjus fotografuotis ir didelis pakylėjimas laukiant rezultato..."
Nenoriu daugžodžiauti, bet... Jurga- dviejų vaikų mama. Kiek tokių mamų turi savo pačios gražių nuotraukų?  Žinoma- lygiai nulį savo vienos, nes jei ir turi kelias nuotraukas, tai jose bus su vaikučiu kuris valgo košę, žaidimų kambary arba iš atstogų "su šeima prie jūros"... Aš pati tokia mama kaip ir Jurga- turiu du vaikus ir neturiu savo pačios nė vieno gražaus portreto. Visos mano dešimt nuotraukų, kuriose esu nufotografuota, yra su vaikais, namie, kur vilkiu namines timpas ir  esu NET nepasidažiusi blakstienų...(kaip baisu). O tokia fotosesija, išties yra terapija.. Ne tik dėl nuotraukų, kiek dėl pasiruošimo, dėl visko, kas įeina į fotosesijos sudėtį.. Tai ne tik paveiksliukai, tai kur kas daugiau. Tai priminimas, kad nepaisant to, jog esam mamos, mes vistiek esam gundančios, nuostabių formų, su paslapties šydu, su droviai nuleistom blakstienom, su dailiai išriestu užpakaliuku, su švelniu Chanel aromatu ir raudonai lakuotais nagais..
Tai yra terapija moteriai. Aš myliu moteris. Jos kvepia.
Norit tokios patirties? Kviečiu. Paskambinkit.