Niekas nevyksta be reikalo.

Norisi šypsotis. Ar Jūs pastebite, kaip viskas gyvenime yra susiję? Ir- kad niekas nevyksta be reikalo. Viskas, absoliučiai viskas yra svarbu. Netgi tokia smulkmena, kaip nukritę raktai, kai skubate, kaip sujaukti dėl oro planai, kaip vaiko šypsena, kai buvote piktas..

Ėjom pasivaikščioti į kiemą. Lėtai stūmiau sau vežimą po mūsų rajoną. Privažiuojam pėsčiųjų perėją ir sankryžą. Važiuoja dvi mašinos. Aš- apsidairau ir stabteliu, nes nesu tikra ar mane praleis eit per tą perėją. Viena mašina ima ir 'prašoka' man prieš nosį. Negražu, bet tai kas žino, gal žmogus skuba.. O juk mama su vežimu gali ir palaukt, ji juk atostogauja ir turi marias laiko :)
Pereinu gatvę. Girdžiu BUM. Pažyra stiklai. Pasirodo, tai mašinėlei, taip skubėjusiai ir nepraleidusiai manęs, kažkokia kita mašinėlė lengvai bakstelėjo į užpakalį. Planai sujaukti abiejų mašinėlių savininkams. Jei kažkas kažkur skubėjo, tai dabar šitai nebėr labai svarbu. Nuotaika sugadinta, o ir matyt visa likusi diena.
Mane praleidusi per perėją antra mašina (pamenat, jos stovėjo dvi), lėtai pravažiuoja per sankryžą ir tolsta miesto link.
Koks keistas atsitiktinumas, bet koks svarbus. Jei tik ta pirmoji būtų stabtelėjusi, tik akimirkai, jai tikriausiai dabar nereikėtų stovėt sankryžoj ir laukti kelių policijos. Matyt, kažkas mane su vežimu pasiuntė prie tos perėjos būtent tam, kad lemtingai akimirkai sustabdyčiau eismą... Kas žino..
Va taip ir susideda mūsų mažytis gyvenimas. Iš štai tokių menkų atsitiktinumų.

Prieš porą metų darėm vyresniojo sūnaus fotosesiją. Kai gavom nuotraukas ir aš pamačiau skirtumą, palyginus su savo darytomis,- nusipirkau truputį geresnį fotoaparatą nei eilinė muilinė. Pamažu susidomėjau fotografija pati. Dabar jau "užsuku" kažkokį puslapį Facebook'e ir net drįstu viešai Jums parodyti  kai kurias savo nuotraukas jame. Be visa ko- pradedu svaičioti gal apie kokią foto veiklos pradžią! TIK pradžią kolkas, bet mintys jau yra :)
Aš fotografuoti? Visa tai Jums sako ta panelytė, kuri vos prieš du metus kaukšėdavo kulniukais po ofisus, verslo centrus, derybas, susitikimus, apsirengusi dalykinius drabužėlius, su 'laptopu' po pažasčia :)
Man baisu pažadėti, kad rašysiu ir nesustosiu. Arba, kad vieną dieną būtent Jums padarysiu tą tobulą kadrą.
Bet aš pasistengsiu.
Todėl nesinervinkite, jei šiandien užstrigo liftas ir Jums tenka keberotis iš paskutinio aukšto su dviem vaikais ant rankų.. Kas žino, gal tos sugaištos kelios akimirkos nulėmė kažką, dėl ko Jūs ar Jūsų vaikai šiandien galite tęsti savo kelionę...  Visas mūsų gyvenimas yra kaip smilga su ant jos suvertomis uogomis- žmonėmis, įvykiais, aplinkybėmis, viskas susiję, kažkaip susipynę, bet viskas su reikalu, su misija sava.
Ačiū, kad esate.