Įdomu pamąstyti, kur slypi laimingos santuokos receptas.. Girdėjau nuomonę, jog laiminga santuoka trunka tol, kol du žmonės sugeba vienas kitą stebinti... Tad va... Galiu drąsiai pasakyti, kad mano vyras vis dar mane stebina :)
Pabudusi vakar ryte, virtuvėj ant stalo radau dvi kepimo formas, pripildytas kažkokios įtartinos mąsės ir dar apibarstytos kmynais.. :) Nieko nesakiau, neklausinėjau, leidau brangiojo kūrybai pasireikšt... Tačiau vakare, kai ta rūgstanti mąsė pradėjo kilt, lipt iš tų formų ir dribt ant stalo- sunerimau :) Vyras tai pas draugus talkon išvažiavęs, man instruktažo nepaliko ką su šituo jo eksperimentu daryt... Nu, galvoju, palauksiu, žiūrėsim kas bus toliau...
Grįžo brangusis apie vidurnaktį iš pasibuvimo su draugais, matyt dar ir gramą padaręs... Apie mąsę tylėjau kaip žuvis, galvoju: prisimins ar eis miegot? :) Ir ką sau manote? Vyras ne tik kad prisiminė, o sudėjo visa tą keistą marmalą į orkaitę kept.. Nagi, laukiam :)..... Kepa kepa, skrunda, darosi graži auksinė plutelė, o jau namai kvepia... Mmmm... Iškepė.
Vyras išdidžiai pareiškia: viskas, iškepė :) Atnešė paragaut su besilydančiu sviestuku karštos, naminės, dieviškai skanios duonelės... taip, apie pirmą nakties, mes smaguriavome susėdę dviese virtuvėj... :) Buvo nerealiai skanu.
Jaučiat jėgą: Vyras. Vidurnaktį. Po vakarėlio pas draugus. Pats. Iškepė. Naminę duoną. Su užaugintu raugu. Ir ji buvo valgoma ir be proto skani.
Matyt mano santuoka laiminga.... :)
Pranešimai
5 comments:
oi kaip patiko istorija :D
šią istoriją nusiunčiau ne tik draugei, bet ir saviškiui... :) reakcija - jokios :D iš vyriškos pusės.. matomai susimąstė :)
Smagu už jūsų laimę!
Super :) kadangi tavo vyras talkoje pas mus buvo, tai isklausem mes apie ta duona visa paskaita :)buvo labai smagu, kai vyrai apie duonos kepima diskutavo :) ypac idomu buvo, kai mano brangusis (kuris virtuveje sukasi tik noredamas ko nors paragauti), pasake topine fraze: o kai as kepu pagal recepta....
Mmmmm, laiminga esi, turėdama tokį vyrą :)
Rašyti komentarą